Kodėl „Valentinas vienas“ pristatomas kaip lietuvių filmas, jei yra nukopijuotas?

1/12
Teksto dydis:

Ar lietuviai įsimylėjėliai patys negali apsispręsti, ką reikia daryti lovoje? Toks klausimas kyla pažiūrėjus komediją „Valentinas vienas“, kurios kūrėjai rėmėsi Kanadoje 2007 m. sukurtu filmu. Kodėl Lietuvos žiūrovams ši juosta buvo pateikiama kaip originali, jei idėja, vaizdai ir dialogai tiesiog paimti iš kito filmo?

Jeigu prieš šešerius metus Kanados filmų kūrėjai nebūtų sugalvoję ir išleidę į ekranus daug diskusijų sukėlusios kino juostos „Young People Fucking“ (Lietuviška versija vadinosi „Viskas apie seksą“. — Red.), Lietuvos žiūrovai, išvydę naują lietuvių filmą „Valentinas vienas“, būtų buvę tikrai nustebinti — ir mes galime sukurti šį tą originalaus. Galbūt net parduoti savo produkciją užsienyje.

Tačiau jau po pirmų komedijos „Valentinas vienas“ kadrų žiūrovą, besidomintį kino menu, turėjo ištikti šokas — tai aš jau mačiau ir net girdėjau.

„TV antenos“ žurnalistų prispausti prie sienos filmo „Valentinas vienas“ kūrėjai pripažino, kad prieš pradėdami filmuotis lietuvių aktoriai įdėmiai išstudijavo 2007 metais statytą Kanados juostą „Young People Fucking“, kurioje penkios jaunuolių poros mylisi, eksperimentuoja, dalijasi seksualine patirtimi.

Režisieriaus Donato Ulvydo (jo kūrybinėje biografijoje jau yra vienas perdirbinys — „Tadas Blinda. Pradžia“) filme tokių porų yra ne penkios, o keturios. Tad juosta faktiškai mažai kuo skiriasi nuo kanadiečių Aarono Abramso bei Martino Gero filmo „Young People Fucking“.

Žaidimai miegamajame

Komediją „Valentinas vienas“ teko žiūrėti Valentino dieną sausakimšoje sostinės kino teatro salėje, kur susiglaudusios meiliai burkuojančios porelės krizendamos stebėjo ekrane besimylinčias keturias poras. Girdėjosi net šnabždant: „Pagaliau ir mes apie meilę sukūrėme šį tą įdomaus, intriguojamo.“

„Nuobodi pora“, „Geriausi draugai“, „Ex pora“ ir „Nakties nuotykis“ — taip pavadinti šie veikėjai. Filmas kunkuliuoja gyvenimiškais jausmais ir pikantiškomis scenomis, vykstančiomis keturiuose miegamuosiuose.

Viename iš jų kūniško pasitenkinimo trokštanti Gabijos Ryškuvienės Raselė sekso eksperimentams įkalbinėja savo apsnūdusį vyrą Virgį (Giedrius Savickas). Kitame žavi gundytoja (aktorė Agnė Grudytė) bando pasimylėti su Manto Jankavičiaus herojumi.

Į Justės Zinkevičiūtės herojės namus prisibeldžia vienos nakties nuotykiui pasirengęs Leonardo Pobedonoscevo įkūnijamas lovelasas. Na, o ketvirtuose geismui pasiduoda Dariaus Gumausko ir Vaidos Butytės herojų porelė.

Visus veikėjus vienija viengungis ginekologas Valentinas, kurį vaidina Vytautas Šapranauskas.

Kankinantis meilės trūkumas, besibučiuojančios porelės ir Valentino diena jam kelia pyktį. O kur dar šventinės radijo laidos vedėjai (didžėjai Mindaugas Stasiulis ir Aistis Mickevičius), lyg tyčia mėginantys pašiepti tokius kaip jis, nespėjusius rasti žmogaus, kurį galėtų pabučiuoti ir apkabinti.

Kodėl toks filmas pateiktas kaip originalus, o, pasirodo, buvo paprasčiausiai nukopijuotas? Negi mes esame tokie bejėgiai, kad negalime patys sugalvoti ir suvaidinti meilės scenų?

Ir ką pasakyti žiūrovams, kurie šiuo filmu džiaugėsi kaip kino menininkų laimėjimu? Gal grąžinti pinigus už bilietus? Juk jie paprasčiausiai buvo apgauti.

Scenarijų rado Argentinoje

Filmo prodiuseris Žilvinas Naujokas tvirtina, kad Lietuvoje scenarijų paprasčiausiai nėra — jų niekas nekuria. O jeigu nekuria, vadinasi, galima savintis kitų idėjas.

„Kadangi Lietuvoje nėra išplėtotos kino pramonės, nėra ir scenarijų paklausos. O jei nėra paklausos, nėra ir pasiūlos. Spintose gal ir dūla keli baisių lietuviškų dramų scenarijai, bet jų niekam nereikia.

Kūrėjai nenori rašyti scenarijų tam, kad krautų juos į stalčių, tikėdamiesi, jog gal kada nors kas nors panorės ką nors sukurti.

Užsakyti parašyti scenarijų taip pat rizikinga, nes šioje srityje nėra nei patirties, nei specialistų. Susidaro uždaras ratas“, — skundėsi prodiuseris.

Paklaustas apie jo ir kanadiečių filmo panašumus, Ž.Naujokas neslėpė, kad jie rėmėsi svetimo filmo scenarijumi, kuris į rankas pateko atsitiktinai.

„Sumanėme sukurti lengvą, paprastą, linksmą filmą, bet neturėjome jokio scenarijaus.

Užsienio šalyse filmai labai dažnai perdirbami, — pasakojo Ž.Naujokas. — Praėjusių metų gruodį Argentinoje, Buenos Airėse, susipažinau su vienu Čilės prodiuseriu.

Išsikalbėjome. Jis papasakojo, kad buvo sukūręs filmo pagal kanadiečių scenaristų kūrinį perdirbinį ispanų kalba.

Pasižiūrėjau jo ispanišką variantą, vėliau kanadietišką versiją ir nusprendžiau, kad jį galima pritaikyti ir Lietuvai.

Kreipiausi į Kanados prodiuserius ir įsigijau šį scenarijų. Kūrinį pritaikėme savo žiūrovams.“

Lietuviškosios versijos autoriai D. Ulvydas ir Jonas Banys bei režisieriai D. Ulvydas, Edita Kabaraitė, Ričardas Marcinkus ir Simonas Aškelavičius „TV antenai“ drąsiai teigė sukūrę lietuvišką filmą — net geresnį ir įdomesnį už originalą.

Užteko nedidelio biudžeto

Filmo biudžetas — 300 tūkst. litų. „Jeigu būtų kuriama daugiau tokių filmų, atsirastų ir scenaristų, — mano Ž. Naujokas. — Mes tikrai neniekiname savo kūrėjų, tiesiog lietuviškų filmų scenarijų kol kas nėra, todėl tenka žvalgytis aplinkui.“

Kodėl buvo pasirinktas erotinės komedijos žanro filmas?

„Esu tokių juostų kaip „Amerikietiškas pyragas“ gerbėjas. Man patinka drąsesni filmai.

Ne saldžios romantinės komedijos apie meilę seilę, bet filmai, kuriuose kapstoma giliau, — sakė prodiuseris. — Svarbu, kad tai buvo komedija, kurioje atvirai nagrinėjami vyro ir moters santykiai.“

Žiūrėjo kanadietišką versiją

Į erotinius eksperimentus su savo heroje leidusis aktorė Gabija Ryškuvienė (40 m.) teigia vaidinusi kitaip nei jos kolegos kanadiečiai filme „Young People Fucking“.

— Ar žinojote, kad scenarijus yra kanadietiškas?

— Taip, mes tai žinojome, bet skaitėme jau lietuvišką versiją.

— Ar jums teko matyti pagal tą patį scenarijų sukurtą kanadiečių filmą?

— Kanadiečių versiją žiūrėjome kartu su kolega Giedriumi Savicku ir režisieriumi Simonu Aškelavičiumi. Man buvo įdomu, kaip visa tai atrodo. Filme viskas vaizdingiau nei scenarijuje.

— Ar jūsų filmas nors kiek skiriasi nuo kanadietiškojo?

— Mes aptarėme, kas tame filme netinka mūsų mąstymui, kas mums priimtina, o kas — ne.

Mums pasirodė, kad netinka kanadiečių vaidybos maniera. Kūrybos laisvę turėjo ne tik režisieriai, bet ir mes, aktoriai. Tad kiekvienas savo novelę kūrė savaip ir įnešė šį tą savito.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko