Panaros vienuolynas: ne tik žolelių arbatos skleidžiama šiluma

1/4
Teksto dydis:

Vienuolynas, kuriame įkurtas ekologinis vaistažolių ūkis, kuriame iškilo pirmasis Lietuvoje sertifikuotas pasyvusis namas ir naudojama saulės energija. Tokia yra Panaros Pilnų namų bendruomenės realybė. Bendruomenės, kurios viena iš svarbiausių misijų yra kenčiančių nuo priklausomybės ligų reabilitacija.

Modernus jaukumas

Tiesą sakant, pirmas įspūdis išgirdus žodžius „priklausomybė“ ir „reabilitacija“ buvo keistokas: juk nežinai, ko gali tikėtis atvykęs į tokią vietą. Tačiau mus, atklydusius penktadienio vakarą į Dzūkijos miškuose pasislėpusią vienuoliją pasitiko daili šiuolaikinė koplyčia, modernios technologijos ir energingoji ponia Rūta Jakubonienė, prisistačiusi projektų vadove.

„Prieš dešimtmetį parengiau pirmą projektą, nuo tada vis rašau ir rašau“, - savo pasakojimą pradėjo moteris ir pridūrė, jog dabar jau ir pati apsigyveno katalikiškame vyrų vienuolyne, kur užsiima projektine veikla bei veda ekskursijas vienuolyno lankytojams, be to, rūpinasi visais „arbatų“ reikalais.

Rūta ne tik papasakojo apie daugiau nei dešimtmetį gyvuojančią bendriją, bet ir aprodė kruopščiai prižiūrimas vaistažolių plantacijas, kurias šiuo metu, žinoma, dengia sniego apklotas. Taip pat leido įkišti nosį į naujo sezono belaukiančią kompiuteriu valdomą modernią vaistažolių džiovyklą ir pavaišino aromatinga čia surinktų ir išdžiovintų žolelių arbata.

Dar visai neseniai Dzūkijos pušų apsuptoje vietoje stovėjo tradicinis vienkiemis, o kunigo Valerijaus Rudzinsko suburta vienuolių bendruomenė meldėsi buvusiame svirne. Ir tik 2009 m. iškilo Dievo Gailestingumo koplyčia, į kurią dabar, anot bendrijos narės, dalyvauti 13 val. vykstančiose sekmadieninėse Šv. Mišiose atvyksta tikintieji iš visos Lietuvos.

Reabilitacijos paslaugų pastatas, įrengtas tik šiemet, tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu Pasyviuoju namu, kuriame įdiegtos naujausios technologijos, pradedant ventiliuojamu, „kvėpuojančiu“ fasadu, skystais tapetais ir baigiant saulės energija, kuri naudojama vandeniui šildyti. Šiame pastate įrengti specialistų kabinetai – psichologo, socialinio darbuotojo, taip pat miegamieji kambariai. Pasyvus namas ir koplyčia yra pastatyti daugiausiai panaudojant Lietuvos žmonių aukas.

Vaistažolių ūkis Panaroje tapo aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdžiu. Vaistažolių auginimas nuo seno buvo populiari veikla vienuolių tarpe, tad ir šiuolaikiškame Panaros vienuolyne, panaudojus ekologines idėjas ir modernias technologijas, buvo imtasi šios tradicinės veiklos.

Iš vienuolyne auginamų ekologiškų raudonėlių, ežiuolių, čiobrelių, medetkų ir daugybės kitų vaistinių augalų čia pat gaminami vaistažolių arbatų bei prieskonių mišiniai. Žolelės džiovinamos modernioje kompiuterizuotoje džiovykloje. Saulės energiją naudojančios džiovyklos pajėgumas – iki 9 tonų žolelių per metus.

Arbatų ir prieskonių parduotuvėlė įsikūrusi koplyčios rūsyje. Joje kaipmat išsirikiuoja eilutė norinčiųjų ir namo parsivežti bent dalelę tos šilumos, kurią sukūrė Panaros Pilnų namų bendruomenė. Panaros vienuolyno vaistažolių arbatų galima rasti ne tik šioje parduotuvėlėje, bet ir kai kuriose ekologiškų prekių krautuvėlėse Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Terapijai – prisilietimas prie žemės

Anot p. Rūtos, į reabilitaciją nuo priklausomybės ligų (narkomanijos, alkoholizmo ar priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų) atvykstantys žmonės, iš viso iki dešimties, priimami „kaip stovi“. Čia jie gauna pastogę, rūbus, maitinimą, psichologo konsultacijas.

Bendrijoje taikoma darbo terapija: neretai į reabilitaciją atvyksta dar niekuomet niekur nedirbę žmonės. Ypač tas pasakytina apie narkomanus, kurių didžioji dauguma yra jaunuoliai, į narkotikų liūną įklimpę dar paauglystėje. Taigi jie čia įgyja pirmuosius darbo įgūdžius, kurie dar nespėjo susiformuoti jų ankstesnėje aplinkoje.

Tiesa, besigydantieji nuo priklausomybių dirba tik pagalbinius darbus, pavyzdžiui, padeda išvežti išravėtas piktžoles, renka laukuose akmenis ir pan. Reabilitacijos dalyviai taip pat yra mokomi apželdinimo profesijos – tam čia itin palankios sąlygos. „Kai kuriems tai patinka, - sako p. Rūta. - Prisilietimas prie žemės, darbas su ja visuomet yra labai gera terapija“. Reabilitacijos dalyvių mokymus ir integraciją iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas.

„Pageidaujantys čia reabilituotis turi išpildyti tris pagrindines sąlygas: visų pirma, turi būti po detoksikacijos (kraujo valymo), neturėti didelių atvirų žaizdų, o svarbiausia – patys norėti atsikratyti priklausomybių“, - vardija p. Jakubonienė. Anot moters, šeimos nariai dažniausiai problemą pamato per vėlai: tik praėjus 3-4 metams, kai iš namų pradeda dingti daiktai.

Reabilitacijos programa paprastai trunka vienerius metus, kartais yra norinčių pasilikti ir ilgiau, kartais jau po kelių mėnesių programos dalyviai pasijunta išgiję, tačiau anot p. Rūtos, tai tik fizinis organizmo atsigavimas ir sustiprėjimas, norint siekti geresnių rezultatų reiktų išbūti bent metus. Mat priklausomybių ligos, tokios kaip alkoholizmas ar narkomanija, apkritai nėra išgydomos. Reabilitacijos metu žmogus tiesiog išmoksta su šia liga gyventi. Reabilitacijai priimami 18-35 metų vyrai, susidūrę su priklausomybių problemomis ir norintys jų atsikratyti.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko